Ant laukinio žirgo Ant laukinio žirgo ji su vėtrom ūžė -
Niekad nepamirši juoko to smagaus.
Tai jaunystė mano - viesulų mergužė.
Kas besulaikys ją, kas ją besugaus?

Jei nutvert norėsi, per bedugnę šokant,
Tą laukinę mergą už juodų kasų -
Nusikrėsi sprandą .. . Nuskardės tik juokas,
Kaip kalnų griaustinis užu debesų.

Audros paukštis Ligi žemės linksta pušys. Vėtra spiegia.
Raganos undinės žiaurią puotą kelia -
Kas budės prie lango naktį šią bemiegę?
Kas išdrįs keliauti viesulingą kelią?

Išsijuosę žaibai ima žemę plakti -
Lig padangių šoka bangos okeano -
Skrenda baltas paukštis per tą juodą naktį
Kur tu nusileisi, plienasparni mano?

Prieš siaubūnes audras tu sparnus ištiesęs
Nusilenks žaibai tau, vėtra kelią duos tau!
Lydi baltą paukštį akys mano šviesios
Per mirties bedugnę į laimingą uostą.

Benamės varnos Sulaikę žadą, mes praslinksim
Pro juodus žiežulos namus -
Ten stagarai nuo vėjo linksi -
Ten plūsta mus, ten keikia mus -

Benamės varnos nusileido
Ties jau geltonu kaštanu -
Džiovink man ašarą nuo veido
Tu savo lūpų karštumu.

Tylus kuždėjimas beskausmis
Rudens lapelių skinamų -
O kas prakalbins, kas priglaus mus
Tikrus našlaičius - be namų?

Vai, lanksto laužo laibą vyšnią
Vakaris vėjas neramus -
Jau niekad, niekad mes negrįšim
Į juodus žiežulos namus -

Sakalai Mirga lapai ant mėlyno šilko išsiūti:
Rytas. Saulė. Dangus ir šilai.
Svyro pušys. Dainuoti išmokau iš jų tik. -
Viršum jų -
Sakalai! Sakalai!

Žydrios upės apjuosė mūs žemę - kaip gyvos, -
Į padanges iškilo kalnai.
Ten Sachara. Ten palmės. O čia kvepia alyvos, -
Čia laisvi, mėlyni sakalai!

Mesk batus nudėvėtus! skylėtą kepurę! -
Tegu saulė myluoja laisvai!
Uždainuokim, draugai! nors ir nieko neturim -
Ei, jauni, mėlyni sakalai!

Varnos Nušalnotos gėlės
Lenkia galveles -
Rudens juodbėrėlis
Jau pakando jas -

Įžūliai sužvengęs,
Sutrypė visas - -
Rengės, ilgai rengės
Varnos į dausas -

Kaipgi nesirengsi,
Jei tokia mada?
Pyksta varnos, kranksi
Kam tu ne juoda!

Tau - mažai paukštytei
Varnos pavydės
Ir lakštutės balso
Ir sparnų kregždės.

Aš jom nepavydžiu
Grožio, nė dausų -
Kilkite, išdidžios,
Nors už debesų!

Jūsų vietoj kitos
Po mėšlynus les …
Tik mažos lakštutės
Daugel pasiges - -